Decentralizacija internete – tarsi ta nauja gražuolė mokykloje, su kuria visi nori susipažinti ir susidraugauti.  Investuotojai tiesiog pamišę dėl projektų, kurie mini tokenus, blockchain, decentralizaciją ir pan. Nors ICO rinka smukusi, projektai vis dar pritraukia dešimtis milijonų dolerių pradinėje investavimo stadijoje.

Dar daugiau – į šią rinką atkreipė dėmesį venture kapitalistai. Per pasaulį nuvilnijo milžiniškos konferencijos, pritraukusios tūkstančius venture kapitalistų. Taip, bendrovės galbūt gauna mažiau lėšų per ICO ar crowfundingą. Rinkoje įvyko pokytis:  vis daugiau investicijų gaunama iš venture kapitalistų – pinigai į blockchain technologijas vis dar „eina“ ir jie yra milžiniški, palyginus su standartinėmis investicijomis ir netgi su investicijomis Silicio slėnyje.

Nauja, pamiršta sena

Bet jeigu mes atidžiau panagrinėsime decentralizuotas sistemas, pamatysime, kad decentralizuoti sprendimai gyvena jau dešimtmečiais. pats internetas yra decentralizuotas tinklas. Elektroninis paštas yra  decentralizuotas sprendimas. Nesvarbu, kad daugelis žmonių naudojasi tokiais pagrindiniais tiekėjais, kaip Google, Yahoo ar Hotmail. Aš neprivalau būti Google naudotojas, kad parašyčiau žinutę žmogui, besinaudojančiam Gmail paslauga.

Verslo įmonės gali turėti savo elektroninio pašto serverius ir nepriklausyti nuo tokių gigantų kaip Google ar Microsoft.

Kitas decentralizuotas sprendimas, kuriuo žmonės naudojasi yra GSM protokolas, kurį naudoja  daugelis telekomunikacijų paslaugų tiekėjų visame pasaulyje. Jis reguliuojamas – nes reikia gauti valstybės licenziją veikti – tačiau visiškai decentralizuotas. Net jeigu jis būtų uždraustas vienoje valstybėje, visur kitur GSM vis dar veiktų. Nėra nei vienos valstybės ar organizacijos kuri gali kontroliuoti viso GSM tinklo, klausytis visų pasaulio GSM vartotojų pokalbių…  Aš, kaip vartotojas, neprivalau pirkti iPhone, kad paskambinčiau į „Apple“ telefoną, aš tai galiu daryti iš „Blackberry“ ar „Nokia“. Man nereikia tapti „Telia“ klientu, kad parašyčiau sms žinutę į „Telia“ tinklą.

Įvyko pokytis

Taip pat mes turėjome pokalbių programėles, tokias kaip IRC arba Jabber (pvz. Google Talk naudojo Jabber protokolą). Naudotojai galėjo leisti nuosavus serverius, rinktis iš daugelio skirtingų programų. Įsidiegęs vieną programą, galėjau bendrauti su žmonėmis, kurie naudojasi visiškai kitokiomis programomis. Mus visus jungė bendras protokolas. Bet tam tikru metu įvyko pokytis. Šiandien, atsidaręs savo telefone pokalbių programėlių sąrašą, aš matau  jų dvylika – tam, kad galėčiau bendrauti su žmonėmis. Aš turiu „Skype“, „Telegram“, „Wechat“, „Kakao Talk“, „Google Hangouts“, „Zoom“ ir t.t.

Kas atsitiko? Korporacijos pradėjo naudotis principu: „my application – my protocol“. Aš turiu klausti žmogaus, per kokią programėlę jis bendrauja ir ją įsidiegti. Pavyzdžiui, jei žmogus naudoja „Skype“,, aš privalau įsidiegti „Skype“. Tai labai nepatogu. Be to, pavojinga – aš  nematau tos programėlės kodo, todėl nežinau, ką ji iš tikrųjų daro: ji gali mane sekti, siųsti mano privačius duomenis, bet kada priversti mane už ją mokėti ir taip toliau. Be to, jei man ta programėlė nepatinka, negaliu jos pakeisti kita. El. pašto programą galiu pasikeisti kita, o “Skype” atrodys ir veiks taip, kaip nuspręsta “Microsoft”.

Taigi, korporacijos „uždarė“ mus savo tinkluose ir didžioji dalis interneto pasaulio tapo centralizuotas.

Kaip keitėsi spauda?

Dar įdomesni yra procesai, kuriuose vyko interneto „centralizuota – decentralizuota – centralizuota“  tendencija.

Tai – pirmiausia, spauda. Iš pradžių buvo įvairūs naujienlaiškiai, laikraščiai, žurnalai, paskui – TV. Pavadinkime juos centralizuotomis sistemomis. Tada atėjo blogginimo era: daugybė žmonių rašė savo blogus naudodami „WordPress“, kūrėsi savais vardais. Pavyzdžiui, aš turiu jaro.lt ir čia rašau savo blogą, kažkas turi pukomuko.lt ir ten rašo savo blogą. Per vadinamuosius blogų agregatorius, RSS skaitytuvus, aš galėjau skaityti visus blogus, kurie man patinka, nepaisydamas to, kur jie patalpinti. O kas atsitiko per pastaruosius kelis metus? Beveik niekas daugiau nesinaudoja RSS skaitytuvais, nesikuria nuosavų blogų. Atsirado “Facebook” wall, atsirado„Medium“.

„Instagram“ yra centralizuota sistema. YouTube yra centralizuota sistema.

Tokių centralizuotų sistemų yra labai daug.

Demokratija reiškia laisvę

Vertinant platesniu žvilgsniu – valstybės rėmuose: aš esu šalininkas to, kad valstybėje būtų kuo daugiau smulkaus ir vidutinio verslo, nes tai yra valstybės pagrindas, laisvės pagrindas, demokratijos pagrindas.  Kuo labiau viskas juda link korporacijų, tuo labiau mes prarandame demokratiją. Korporacijos turi didelę įtaką sprendimų priėmėjams ir taip mes pamažu prarandame laisvę. Dėl kurios mes kovojame ir kuri mums patinka.

Decentralizacija internete taip pat yra demokratijos pagrindas.

Kodėl judame link centralizacijos?

Nors žmonėms patinka decentralizuoti sprendimai, centralizuotos sistemos įprastai yra patogesnės naudoti. Kai „Facebook“ pristatė savo FB Messengerį, buvo natūralu pradėti juo naudotis, nes dauguma draugų jau buvo įsiregistravę “Facebook” ir taip buvo patogu pradėti su jais bendrauti.

Žmonės kuria savo video kanalus „YouTube“.  Informacijos eina ieškoti į didžiausius online naujienų portalus, tokius, kaip DELFI ar “15 min”; jie visi turi savo nuomonių skiltis. Jau labai mažai žmonių skaito RSS. Pirmoji priežastis, kodėl viskas juda link centralizacijos, nes tai yra patogu.

Antra,  iš centralizuotų sistemų yra lengviau uždirbti pinigus ir juos kontroliuoti.

Be to, demokratinės sistemos yra mažiau efektyvios.

Jei pažiūrėsime į daugelį korporacijų, daugelyje pasaulio vietų, tai jų valdymas yra labai centralizuotas. Ten nėra demokratijos. Iš esmės ten vyrauja diktatūra. Yra įmonės valdyba ar – kartais – vienas ar keli akcininkai,  kurie nusprendžia, kurlink įmonė eis. Todėl verslo organizacijos yra efektyvesnės už demokratines valstybes.

Dėl šios priežasties centralizuotos  sistemos tiek internete, tiek technologijose gali būti efektyviau kuriamos.

Yra lyderis, kuris „pasako“ – einame ten;  nereikia daug laiko gaišti diskusijoms, įrodinėti visiems, koks protokolo sprendimas yra geriausias ir pan.  Centralizuotos organizacijos „eina“ link kažkokios krypties, jos gali judėti greičiau, bet aš nesu tikras, ar jos juda – geriau.

Open source fenomenas

Geras decentralizacijos pavyzdys yra open source (atvirojo kodo) judėjimas, kuriame labai gausu  technologinio kūrybingumo, nes jis suteikia laisvę. Jei tau nepatinka, kaip kuriama kokia nors technologija, gali “atsišakoti” (fork) ir kurti kita kryptimi. Privalumas tas, kad tau nereikia pradėti “nuo nulio”. Gali paimti tai, kas yra, ir toliau tobulinti (pavyzdžiui, OpenOffice vs LibreOffice; MySQL vs MariaDB).

Visgi, patirtis įrodė, kad geriausi rezultatai gaunami tada, kai kūrybiškai bendradarbiauja keletas programuotojų ir/ar bendrovių.

Pavyzdžiui, operacinė sistema LINUX – labai daug bendrovių visame pasaulyje ją kuria bendrai ir rezultatas – ji tapo pačia populiariausia operacine sistema pasaulyje.

„.com“ burbulo pasekmė

Dar vienas pranašumas, kurį turi korporacijos ir centralizuotos sistemos, tai yra žinomumas arba pinigai, skiriami žinomumui sukurti.

Šiuo metu mes turime tiek daug centralizuotų sprendimų internete ne tik todėl, kad juos lengviau ir greičiau sukurti nei decentralizuotus. Didelė „kaltė“ čia tenka venture kapitalistams ir „Dot-Com“ burbului.

„.com“ burbulas pritraukė labai daug pinigų į interneto technologijų kompanijas, kuriuos jos galėjo skirti ne vien technologijoms vystyti, bet, pavyzdžiui, marketingui. Pastaruoju metu pastebima tendencija kad ne tiek svarbu sukurti veikiantį verslo modelį, kiek kuo greičiau užimti kuo didesnę rinkos dalį.

Puikus to pavyzdys yra UBER, kuris investicijas „kiša“ tam, kad užimtų kuo didesnę rinkos dalį. Nors UBER ima didžiulius pinigus – apie dvidešimt procentų – už kiekvieną kelionę, kompanijos pająmų vis dar nepakanka, kad UBER būtų pelningas. Bendrovė smunka milijardą, kelis milijardus „į minusą“ kiekvienais metais. UBER skiria lėšas marketingui, naujų vairuotojų pritraukimui.  Teikia privilegijų aktyviausiems vairuotojams, už tai, kad jie yra tada ir ten, kur UBER reikia. Jie tiesiog „degino“ investuotojų pinigus Indijoje, Kinijoje – tose šalyse, kur rinkos labai didelės ir jie nori kuo greičiau pasiimti kuo didesnę dalį.

TWITTER net į IPO išėjo būdama dar „minusinė“ kompanija.

Žiauri realybė

Venture kapitalistų  šūkis dažnai yra „pasiskolintas“  iš ABBA – „The winner takes it all“ (laimėtojas pasiima viską).

Venture kapitalo tikslas  yra surasti kompaniją, kuri gali užimti pagrindinę vietą rinkoje ir būt lydere ne su trimis procentais, o su septyniasdešimt procentų.  Jie nori kurti monopolijas – nes iš monopolijų galima geriausiai uždirbti.

Realybė žiauri: decentralizuotus dalykus žmonės kuria iš idėjos, norėdami pasaulį padaryti genesnį, ir jei tik korporacijos pastebi, kad kažkas ima populiarėti, jie ateina į tą rinką, „įmerkia“ venture kapitalo pinigų ir sukelia „sprogimą“ – aplenkia inovaciją sukūrusius žmones.

Pavyzdžiui, kažkas sugalvojo atidaryti kebabinę, jei koncepcija išpopuliarėja, ateina korporacija – ir atsiranda didelis kebabinių tinklas. Ir taip yra su viskuo: kavinėmis, knygų parduotuvėmis, maisto prekybos tinklais.

Iš esmės tas perėjimas internete nuo decentralizuoto prie centralizuoto didele dalimi įvyko „Dot.Com“ burbulo ir VC pinigų dėka.

Blockchain gali viską pakeisti

Bet dabar vyksta daug įdomesni dalykai…

Priežastis, kodėl visiems taip patinka bitcoinas, investuotojams „stogą rauna“  įvairios decentralizuotos sistemos, nes tai yra dalykai, kurie suteikia demokratiją; valstybės  įsikišimas yra minimalus, viskas gali daug laisviau vykti ir LABAI gerai uždirbti.

Šiuo metu nemažai pinigų investuojama į ”įvairaus plauko” ICO projektus. Žinoma, didelė dalis jų yra paprastos centralizuotos kompanijos,  kurios tiesiog įšleidžia “nuosavus pinigus” (tokenus) norėdamos pritraukti investicijų.

Tačiau kai kurie projektai žada sukurti visiškai decentralizuotus protokolus, turinčius savyje gyvybingus verslo modelius (t.y. tinklas viduje turi nuosavą valiutą, rinką, galimybę uždirbti investuotojams, nežiūrint į tai, kad nėra įmonės akcijų ar dividendų). Tokių tinklų naudotojai galės ne vien naudotis decentralizuota sistema, bet ir  siekti pelno teikdami naudą tinklo naudotojams.

Pavyzdžiui, elektroninį paštą buvo labai sunku apmokestinti. Net jeigu nori dėti reklamas, turi būti vienas didelis, pavyzdžiui, kaip Google“, tada sukurti savo reklamos tinklą, kad reklamas pirktų tiesiogiai iš tavęs, o ne iš tarpininkų.

Yra labai daug niuansų, kodėl labai sunku įdiegti atlygio mechanizmus investuotojams,  kuriant decentralizuotas sistemas. Juk, jeigu bankas atidaro sąskaitą, tai jam reikalingas kažkoks juridinis vienetas.  Serveris ar botas pats negali internete paprastai tiesiog paimti už kažką užmokesčio, nes bankinė sistema to neleidžia. Nėra galimybės išmokėti dividendų tiems, kad investavo į protokolo sukūrimą. Neegzistuoja toks dalykas kaip “exit” arba protokolo įsėjimas į IPO.

Bet dabar blockchain technologijos dėka turime bitcoiną ir kitas kriptovaliutas– nekontroliuojamus pinigus – viskas keičiasi.

Nauji investavimo būdai

Aš turiu didelę viltį, kad gali atsirasti nauji decentralizuoti tinklai ir investuotojai, kurie gaus to tinklo dalį. Aš labai tikiu  security tokenais (kaip koncepcija) – kad man priklauso ne dalis kompanijos, kuri kažką kuria, o man priklauso dalis kažkokio tinklo ar protokolo. Aš investuoju, nes tikiu, kad tas protokolas bus kažkas didelio. Ir tas protokolas, už naudojimąsi juo, pats galėtų imti pinigus ir vis dar išlikti nepriklausomas – pačioje pradžioje, pačiame protokole turi būti aprašyta, kaip vykdomi mokėjimai, ir numatyta integracija su blockchain. Nes vienintelis būdas apmokestinti yra kriptovaliutos.

Šiuo metu iš lėto vyksta vertės (value) perėjimas iš aukso, įprastinių valiutų į crypto pasaulį.

Aš visada sakau, kad didžiausia blockchain inovacija yra būtent pinigai.  Neverta“kišti“ blockchain ten, kur jis nėra geriausias sprendimas. Iš esmės jo reikia – pinigams. Nežiūrint į tai, kad blockchain yra labai brangi, labai lėtai vystoma technologija, bet pinigams ji puikiai tinka.

Jei ir atsiras koks nors didelis decentralizacijos bumas, tai bus dėl to, kad žmonės ims naudoti kriptovaliutas; kaip atsiskaitymo priemonę, – kaip vertės priėmimo priemonę.

Kalbant apie centralizuotas ir decentralizuotas sistemas, naudodamėsi “Napster” žmonės apsikeisdavo muzika, bet ją gan greitai uždarė dėl didelio piratinės muzikos kiekio, nes nebuvo būdo, kaip už  tą muziką sumokėti.

Torrentai irgi įdomi technologija, puikus decentralizuotos sistemos pavyzdys, tačiau kadangi ten nėra mokėjimo mechanizmo,  nėra galimybės paimti pinigų, todėl torrentai tapo tik „piratų“ naudojama paslauga. [pamąstymai apie tai kas būtų jeigu bittorent turėtų savo tokeną]

Bet jeigu atsirastų nauja decentralizuota apsikeitimo failais paslauga, kur už failų saugojimą bei persiųntimą (storage and bandwidth) gautum atlygį kriptovaliuta, tai gali nužudyti netgi tokius gigantus kaip Dropbox arba YouTube.