Category Archives: Startups

Utility tokenai: nuteisti ar išteisinti?

Ankstesniame savo tinklaraščio įraše rašiau, kad daugelis utility tokenų savo esme yra security tokenai, o leidžiami utility forma tik todėl, kad siekiama išvengti griežto teisinio reguliavimo.

Visgi, yra keletas atvejų – suskaičiuojamų ant vienos rankos pirštų – kai iš tikrųjų yra reikalingi utility tokenai. Apie tai – šis mano įrašas.

Continue reading Utility tokenai: nuteisti ar išteisinti?

Kodėl nauji ICO turi rinktis security tokenus?

Pasaulinė tendencija aiški – vis daugiau naujų ICO renkasi vadinamuosius security tokenus.

Taip, juos sunkiau išleisti, bet ateityje jie turi daugiau perspektyvų. Kai kurie užsienio ekspertai  mano, kad daugelio turto klasių nuosavybės teisės bus saugomos remiantis blockchain technologija.

Kai pas mane konsultuotis ateina naujas klientas, dažniausiai klausia, kaip mums išleisti tokenus ir kokią funkciją jiems sugalvoti, kad tai būtų  utility tokenai, bet aš patariu pirmiausia pradėti galvoti apie security tokenus. Kodėl?

Continue reading Kodėl nauji ICO turi rinktis security tokenus?

Top 3 Rytų Europos investuotojų klaidos

Startupų pasaulyje esu jau 4 metus. Per tą laiką teko įkurti kelis startupus, pritraukti investicijų, bankrutuoti, sudalyvauti akceleravimo programoje. Kitaip tariant praeiti pusę kelio, kurį privalo praeiti kiekvienas startup’as, beliko paskutiniai du žingsniai (matyt svarbiausi) – VC money & EXIT 😉

Neseniai lankiausi „legendiniame“ Silicio Slėnyje, kur bendravau su startupų įkūrėjais, investuotojais, teisininkais, lankiausi daugybėje skirtingų renginių. Vieno tokio renginio metu (Co-founders Meetup, Hacker Dojo) vedėjas pristatė 5 dažniausias (jo manymu) startup’o įkūrėjų klaidas. Straipsnių su klaidomis, kurių reikėtų išvengti startupui, jau skaičiau ne vieną (e.g. The 18 mistakes that kill startups, Most Common Early Start-up Mistakes ir t.t.) todėl čia nieko revoliucingo nesužinojau, tačiau šios prezentacijos metu suvokiau, kad neteko skaityti apie klaidas, kurias daro seed investuotojai. Bent kelias jų man teko patirti pačiam arba matyti kaip jos daromos investuojant į draugų startupus, todėl norėčiau pasidalinti savo įžvalgomis. Continue reading Top 3 Rytų Europos investuotojų klaidos

Kaip valstybė (t)remia jauną verslą

Prieš metus su draugais įkūrėm startup’ą. Turime kelias produktų idėjas kurias norėtume realizuoti ir vėliau eksportuoti į kitas Europos šalis. Kadangi Europos sąjungos struktūriniai fondai skiria nemažai lėšų verslo vystymui, nusprendžiau išsiaiškinti kas ir kaip. Suradau priemonę “Naujos galimybės” kuri pagal aprašymą puikiai tiko Ututi stūmimui, nes jos remiamos veiklos yra:

  1. Įmonės produkcijos eksporto plėtros strategijos parengimas;
  2. įmonę dominančių užsienio rinkų tyrimai ir informacijos apie jų dalyvius įsigijimas;
  3. rinkodaros medžiagos, galinčios įmonę padaryti žinomesnę užsienio rinkose, parengimas;
  4. įmonės ir jos produkcijos pristatymas užsienyje vykstančiose parodose, prekybos mugėse ir panašiai;
  5. eksporto rinkodaros specialistų įdarbinimas įmonėje.

Mums praverstų galimybė atlikti užsienio rinkų detalesnį tyrimą bei galėti įdarbinti eksporto specialistą mūsų įmonėje. Tačiau, tai yra neįmanoma, nes “pareiškėju gali būti įmonė, veikianti ne mažiau kaip 2 metus, išskyrus kai įmonę kontroliuoja kita įmonė, veikianti ne mažiau kaip 2 metus”. Nesuprantu, kodėl įmonė privalo būti įkurta prieš 2 metus? Nejaugi Lietuvai nereikia startup’ų, kurie kuo anksčiau pradeda eksportuoti?

Palikom “Naujos galimybės” ramybėje ir pradėjome ieškoti kaip valstybė remia jauną verslą. Suradome dvi priemones (keistokai skamba bet vėliau įpratau) Idėja LT ir Intelektas LT. Jos skirtos padidinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos aktyvumą privačiame sektoriuje. Be to, pirmenybė teikiama jaunoms (iki 2-jų metų) ir mikro (iki 9 žmonių) įmonėms, taigi, kaip tik IT startupui.

Idėja LT skirta atlikti rinkos analizę ir paruošti verslo planą, o Intelektas LT skirtas pagaminti prototipą arba atlikti mokslinius tyrinėjimus. Viskas kaip ir logiška, iš pradžių paskaičiuojame ar iš principo verta ką nors daryti, padarom rinkos analizę, pasižiūrim ką daro kiti, o vėliau pasigaminam prototipą. Nutarėm pradėti nuo Idėja LT. Mums sakė, kad paraiškos vertinimas užtrūks apie 2 mėn., tada per mėnesį padarom “galimybių studiją” (skaityk verslo planas su rinkos analizę) ir tada pateikiam Intelektas LT bei pradedam kurti prototipą. Paraišką padavėm gruodžio pradžioje, tad vasaros pabaigoje jau tikėjomės turėti veikiantį produktą. Lėtokai, bet produktas rizikingas ir be ko-finansavimo jo gaminti nenorėjome, ypač kai turime Ututi kuriam vis dar reikia mūsų dėmesio.

Tačiau, tai valstybės parama, todėl būtų keista jei nebūtų kokių nors kabliukų.

  1. Idėja LT paraiška vis dar vertinama, praėjo jau pusė metų.
  2. Intelektas LT priemonė jau uždaryta, tad jos “gerybėmis” pasinaudoti negalėsime.
  3. Paramos intensyvumas 50%, kas yra ne blogai, bet geriau paskaičiavus gaunasi, kad parama skiriama mokesčius apmokėti ir popierius sutvarkyti 😉
  4. Jau teko pasirašyti virš 300 kartų ir tai tik paraiškos teikimo etapas, baisu pagalvoti kas bus, kai teks pridavinėti.
  5. Jau teko kelis kartus siųsti papildomus dokumentus ir tvarkytis su biurokratijos reikalavimais. Pvz. į voką įdėjau visus reikiamus dokumentus, nunešiau į paštą, papildomai el.paštu išsiunčiau PDF’ą, o tada gaunu atsakymą:
    Agentūroje gauti dokumentai į apskaitą įtraukiami vadovaujantis 
    dokumentų valdymą reglamentuojančiais teisės aktais (Archyvų 
    departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio 
    direktoriaus patvirtintomis Dokumentų rengimo bei Dokumentų tvarkymo 
    ir apskaitos taisyklėmis). Bet kokia forma gauti dokumentai 
    registruojami tuomet, kai jie atitinka šių taisyklių reikalavimus - 
    pateikiami su lydraščiu, kuriame aiškiai nurodytas dokumentus 
    pateikiančios įmonės pavadinimas, nurodyta, kam dokumentai 
    adresuojami (šiuo atveju - VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai), 
    nurodyta dokumento registracijos data bei numeris, dokumentas 
    pasirašytas įmonės vadovo arba dokumentus pasirašyti įgalioto 
    asmens, suformuluota dokumento antraštė, jeigu siunčiami 
    pridedami dokumentai - lydraštyje nurodoma, kokie dokumentai 
    pridedami ir jų lapų ( jeigu teikiama daugiau nei 1 egz. - 
    tuomet ir egzempliorių) skaičius.
    
    Agentūros Raštinė neregistruoja dokumentų , kol jie nepateikti 
    su lydraščiu, todėl prašome visus atsiųstus dokumentus 
    (kartu su lydraščiu) nusiųsti pdf formatu ir el. paštu 
    dokumentai@lvpa.lt , tada jie bus užregistruoti šiandien 
    dienos data.

BINGO! Pamiršau lydraštį (jame nurodoma kokia organizacija ir kokį projektą vykdo, bet kituose dokumetose tai irgi nurodoma). Gal biurokratams yra paprasta užpildyti tokias paraiškas (kaip man minėjo ūkio ministro patarėjas susitikimo su LR Prezidente Dalia Grybauskaite metu), tačiau mums mirtingiesiems tai užtrunka kelias dienas, tai reiškia, kad kelias dienas vietoje savo darbo, aš pildau lydraščius bei siuntinėju pataisymus. Man teko nemažai bendrauti su investuotojais, jiems irgi reikia daug skaičiukų ir pan, bet tiek vargti netenka, be to nesąmoningų popieriukų kaip lydraštis jie tikrai nereikalauja.

Dar vienas keistumas yra tas, kad fiziškai LVPA vertintojai nei manęs nei kitų pareiškėjų nematė, nebandė suprasti mes pinigus prašome realiam projektui ar bandom “plauti”. Kas pikčiausia, tie, kas nori pasiimti pinigus nesąžiningai, popierius tikrai užpildo gerai, o tai reiškia turi didesnį šansą gauti paramą. Vėliau jie pateiks ‘fake’ ataskaitas ir gaus pinigus. Tai kur tada tas inovacijų skatinimas? Gal čia kalbama apie “plovimo” inovacijas?

Keli žodžiai apie vertintojus bei projektų rašytojus

Vieną gražią gruodžio dieną man paskambino projektų rašytojų kontoros atstovai su pasiūlymu padėti paruošti dokumentus ES paramai gauti. Nuėjau pas juos į svečius (gailiuosi, kad be diktafono) ir atvirai pasišnekučiavom. Štai pokalbio ištrauka (deja netiksli, senokai tai buvo):

Ponia X:

      “Ne, aš pati paraiškų nerašau, mes turime žmones agentūroje, kurie rašo. Jiems kartais pavyksta patiems tą projektą vertinti.”

Jaro:

      “O kaip jus juos įdarbinat. Tai matyt nelabai legalu dirbti agentūroje ir pas jus.”

Ponia X:

      “Mes turime savo būdų, pavyzdžiui autorinės sutartis. Jus gi suprantate, kaip mūsų šalyje tokie dalykai daromi.”

Jaro:

      “Gerai. O kaip jus garantuojate, kad paraiška praeis jeigu vertins ne tas žmogus?”

Ponia X:

    “Mes dirbame su vertintojais. Jei papietauji su atitinkamais žmonėmis, tai reikalai greičiau juda.”

Vėliau, kai kalbėjausi su Ūkio ministro patarėju, mane patikino, kad tai projektų rašymo agentūrų reklaminis triukas. Tą patį man sakė kitoje projektų rašymo kontoroje. Jau beveik patikėjau, bet vasarį susitikau su pažįstamu, kuris kaip tik neseniai išėjo iš ESF’o, nes ten skirtingai nuo LVPA neleisdavo papildomai uždirbti rašant paraiškas. Dabar jis pats yra projektų rašytojas ir ieško klientų ;D Tad matyt dauguma vertintojų yra sąžiningi (ir kartais kompetentingi) žmonės, tačiau projektų rašytojai ne visada.

Idėja ateičiai

Manau, jeigu nors dalis Idėja LT milijonų būtų skiriama Summer Code Camp bei StartupWeekend organizavimui du kartus per metus, tai pagimdytų daugiau inovativių verslų bei būtų skatinamas verslumas, o po kelių metų pinigai per mokesčius iš startup’ų sugrįžtų atgal į biudžetą. Pinigų tokiam reikalui reikėtų palyginus nedaug, užtektų atsisakyti vienos Intelektas LT paraiškos finansavimo ir tai jau būtų pakankama suma.

P.S.

Priėmiau Igno (vieno iš mūsų team’o narių) rekomendaciją ir pervadinau straipsnį iš “Startupas lietuvoje arba kaip valstybė (ne)remia jauną verslą” į “Kaip valstybė (t)remia jauną verslą” pvz. į Angliją, kur sąlygos verslui kurti palankesnės”.

Jaro rašliavos

Po ilgo laiko vėl nusprendžiau pradėti rašyti savo blogą. Kaip ir anksčiau noriu laikytis retu, bet išsamesnių įrašų politikos. Neplanuoju rašyti apie savo gyvenimą, bet labiau noriu čia dėstyti mintis bei pastabas. Rašysiu ir techninius ir nelabai techninius straipsnius. Apie viską, kas mane domina: OpenSource, Martial Arts, Freedom, Agile, Internet trends, Religions, Existence, Politics, Startups … Kol kas tiek. Jaro