JaroCoin eksperimentas: tokenai baigėsi, tegyvuoja bitcoin

Prieš metus JaroCoin – mano asmeninė kriptovaliuta –  išvydo dienos šviesą. Išleidau pirmąją laiko “emisija”  (ITO – Initial Time Offering) ir “atspausdinau” 21 milijoną token-sekundžių. Taip pat pasižadėjau, kad iki savo gimtadienio gruodžio mėnesį, mano paslaugas įsigyti galima bus tik “deginant” JARO (Eurais su manimi atsiskaityti tada buvo neįmanoma).

JaroCoin – mano asmeninė valiuta, 100% padengta mano laiku

JaroCoin esmė – kriptovaliuta 100 procentų padengta laiku, vienas JARO (JaroCoin simbilis) reiškė vieną mano gyvenimo sekundę ir ITO metu ji kainavo 0.00001 bitcoin. Jei kas nors norėdavo mano laiko – pasitarti, pakonsultuoti, programuoti ar pan. – jie pirmiausia turėdavo gauti JARO.

Continue reading JaroCoin eksperimentas: tokenai baigėsi, tegyvuoja bitcoin

3 skirtingi būdai galvoti apie blockchain

Daugelis žinome rusiškus suvenyrus, vadinamus „matrioškomis“: atidarai didžiausią, randi kitą, mažesnę; atidarai tą – randi dar vieną…

Panašus principas šiandien yra su plačiai paplitusiu blockchain terminu.


Dažnai tenka aiškinti žmonėms, kas yra blockchain – patarti, konsultuoti. Neretai tenka skirti nemažai laiko suprasti, apie kokį blockchain yra kalbama. Pavyzdžiui, vieni verslininkai galvoja apie bitcoin ir nori sukurti kokį nors finansinį produktą, kaip kriptovaliutų keitykla ar tiesiog  bitcoin priėmimas kaip atsiskaitymo priemonės. Kiti, kalbėdami apie blockchain, svarsto apie investicijų pritraukimą – ICO leidimą ar nekilnojamojo turto tokenizaciją. Treti, naudodami blockchain, nori sukurti geresnį duomenų registrą arba tiekimo grandinę (angl. supply chain).

Kartais po tokių pokalbių pesimistiškai manau, kad mes išvis turėtume atsisakyti termino blockchain.

Šiame įraše aš pateikiu savo viziją ir skaidymą – trys skirtingi dalykai, kurie „slepiasi“ po žodžiu blockchain.

Continue reading 3 skirtingi būdai galvoti apie blockchain

Kaip neužkibti ant blockchain meškerės?

Kuo geriau pažįstu blockchain technologiją, tuo labiau ją žaviuosi ir tuo pačiu tuo didesniu jos panaudojimo daugeliui dalykų kritiku tampu.

Žmonės, kurie kalba, kad blockchain yra “didelė ateitis”, dažnai per daug optimistiškai žiūri į šią technologiją kaip “vaistus nuo visų ligų”.

Pernai tapo tiesiog madinga investuoti į bet kokius verslo sprendimus, kurie tik pamini burtažodį  “blockchain”.

Iš tiesų, kaip toje H.K.Anderseno pasakoje “karalius yra nuogas” – tačiau tik mažai kas išdrįsta taip pasakyti viešai.

Paslaptis yra ta, kad daugelį blockchain savybių, dėl kurių jį nori naudoti dauguma ICO startuolių, galima suprogramuoti / sukurti kitomis priemonėmis, rasti sprendimų “per aplinkui” (nenaudojant blockchain) ir padaryti tai tiek paprasčiau, tiek gerokai pigiau.

Continue reading Kaip neužkibti ant blockchain meškerės?

Decentralizuotos sistemos internete – nauja mados banga

Decentralizacija internete – tarsi ta nauja gražuolė mokykloje, su kuria visi nori susipažinti ir susidraugauti.  Investuotojai tiesiog pamišę dėl projektų, kurie mini tokenus, blockchain, decentralizaciją ir pan. Nors ICO rinka smukusi, projektai vis dar pritraukia dešimtis milijonų dolerių pradinėje investavimo stadijoje.

Dar daugiau – į šią rinką atkreipė dėmesį venture kapitalistai. Per pasaulį nuvilnijo milžiniškos konferencijos, pritraukusios tūkstančius venture kapitalistų. Taip, bendrovės galbūt gauna mažiau lėšų per ICO ar crowfundingą. Rinkoje įvyko pokytis:  vis daugiau investicijų gaunama iš venture kapitalistų – pinigai į blockchain technologijas vis dar „eina“ ir jie yra milžiniški, palyginus su standartinėmis investicijomis ir netgi su investicijomis Silicio slėnyje.

Continue reading Decentralizuotos sistemos internete – nauja mados banga

Utility tokenai: nuteisti ar išteisinti?

Ankstesniame savo tinklaraščio įraše rašiau, kad daugelis utility tokenų savo esme yra security tokenai, o leidžiami utility forma tik todėl, kad siekiama išvengti griežto teisinio reguliavimo.

Visgi, yra keletas atvejų – suskaičiuojamų ant vienos rankos pirštų – kai iš tikrųjų yra reikalingi utility tokenai. Apie tai – šis mano įrašas.

Continue reading Utility tokenai: nuteisti ar išteisinti?

Kodėl nauji ICO turi rinktis security tokenus?

Pasaulinė tendencija aiški – vis daugiau naujų ICO renkasi vadinamuosius security tokenus.

Taip, juos sunkiau išleisti, bet ateityje jie turi daugiau perspektyvų. Kai kurie užsienio ekspertai  mano, kad daugelio turto klasių nuosavybės teisės bus saugomos remiantis blockchain technologija.

Kai pas mane konsultuotis ateina naujas klientas, dažniausiai klausia, kaip mums išleisti tokenus ir kokią funkciją jiems sugalvoti, kad tai būtų  utility tokenai, bet aš patariu pirmiausia pradėti galvoti apie security tokenus. Kodėl?

Continue reading Kodėl nauji ICO turi rinktis security tokenus?

Blockchain revoliucijai reikia daugiau programuotojų

Daug programuotojų savęs klausia: ar man dar yra vietos blockchain pasaulyje?..

Ar aš dar nepavėlavau? Nuo ko pirmiausia pradėti? – tokius klausimus aš dažniausiai girdžiu kalbėdamas įvairiose technologijų konferencijose [1][2], į kurias vis dažniau esu kviečiamas pasidalinti savo patirtimi ir ateities įžvalgomis.

Mano nuomone, blockchain technologijos ir blockchain startupų sėkmė tiesiogiai priklauso nuo to, kiek talentingų inžinierių į šią sritį pavyks pritraukti.

Šiame tinklaraščio įraše pasidalinsiu įžvalgomis, kurios blockchain sritys yra perspektyviausios, jei norima pradėti gilintis ir programuoti nedelsiant – kaip aš sakau, “nuo šios savaitės”.

Continue reading Blockchain revoliucijai reikia daugiau programuotojų

Kriptovaliutos: “baisu” ir “atsargiai”?

Šiandien apie kriptovaliutas visuomenėje vyrauja labai prieštaringa nuomonė. Viena vertus, iš savo draugų ir pažįstamų girdžiu, ir spaudoje skaitau, kad kriptovaliutos yra “baisu” ir “atsargiai”; be to, nemažai centrinių bankų yra pasakę, kad nerekomenduoja investuoti į kriptovaliutas. Antra vertus, twitter ir žiniasklaida yra pilna informacijos apie tai, kad kažkas

investavo prieš metus ir dabar yra milijonierius. Kai kurie žmonės pradeda galvoti: o kodėl aš taip negaliu?

Continue reading Kriptovaliutos: “baisu” ir “atsargiai”?