Daugelis žinome rusiškus suvenyrus, vadinamus „matrioškomis“: atidarai didžiausią, randi kitą, mažesnę; atidarai tą – randi dar vieną…

Panašus principas šiandien yra su plačiai paplitusiu blockchain terminu.

Dažnai tenka aiškinti žmonėms, kas yra blockchain – patarti, konsultuoti. Neretai tenka skirti nemažai laiko suprasti, apie kokį blockchain yra kalbama. Pavyzdžiui, vieni verslininkai galvoja apie bitcoin ir nori sukurti kokį nors finansinį produktą, kaip kriptovaliutų keitykla ar tiesiog  bitcoin priėmimas kaip atsiskaitymo priemonės. Kiti, kalbėdami apie blockchain, svarsto apie investicijų pritraukimą – ICO leidimą ar nekilnojamojo turto tokenizaciją. Treti, naudodami blockchain, nori sukurti geresnį duomenų registrą arba tiekimo grandinę (angl. supply chain).

Kartais po tokių pokalbių pesimistiškai manau, kad mes išvis turėtume atsisakyti termino blockchain.

Šiame įraše aš pateikiu savo viziją ir skaidymą – trys skirtingi dalykai, kurie „slepiasi“ po žodžiu blockchain.

1. Pinigai

2008 metais kilo didelė pasaulinė ekonomikos krizė ir pradėjo aiškėti du dalykai – dabartinė pinigų sistema yra nepatikima, o valstybių ekonomikos modelis, paremtas skolinimusi, yra pasmerktas žlungimui. Tam tikruose ekonomistų, libertarų bei šifro pankų ratuose buvo manoma, kad ateities pasauliui reikalingi kitokie pinigai.

Satoshi Nakamoto pavyko sukurti bitcoin – skaitmeninius pinigus (skaitmeninį auksą), naują vertės matą. Iki jo taip pat buvo bandymų tai padaryti, tačiau niekam nepavyko sukurti decentralizuotos, atviros, saugios, patikimos sistemos, kuri nepriklausytų nuo atskiros valstybės, centrinių bankų ar konkrečios organizacijos.

Blockchain technologija pirmiausia buvo sukurta bitkoinui ir jam ji idealiai tinka.

Taigi, pirma, blockchain privalo būti suvokiamas kaip duomenų bazė/apskaitos knyga skaitmeniniams pinigams (vertės matui) – bitcoin. Šios krypties entuziastai teigia, kad mes turime atsiskaitinėti bitcoin, dalį turto laikyti bitcoin ir – bėgant laikui – bitcoin, kaip vertės matas, gali (turėtų) pakeis JAV dolerį bei auksą. Jiems “blockchain” startupas reiškia kompaniją kurį vysto produktus susijusius su kriptovaliūtomis (exchanges, payment processors, hardware wallets, mining equipment).

2. Web 3.0

Antra grupė, kilusi iš inžinėrių, kalbant kalba apie blockchain, visų pirma vertina Bitcoino techniloginę o ne monetarinę inovaciją ir žiūri į blockchain kaip perspektyvią technologiją kurios komponentai gali būti naudojami gerokai plačiau negų “apskaitos knyga pinigams”. 

Kalbant apie blockchain kaip apie technologiją galima išgirsti terminą Web 3.0 – trečiosios kartos internetas. Pirmosios kartos internetas buvo toks, kokį iš esmės galėjome tik skaityti. Kai pradėtos kurti įvairios interaktyvios sistemos – pavyzdžiui, žmonės „Amazon“ parduotuvėje galėjo rašyti atsiliepimus apie knygas, prasidėjo įvairūs pokalbių kambariai, Wikipedija, Blogai  – tai buvo pavadinta web 2.0 (antrosios kartos internetas).

Taip vadinamų decentralizuotų aplikacijų (taip vadinamų DApps) kūrimas yra pati pradžia to trečiosios kartos interneto – čia blockchain startupas suvokiamas kaip technologinė kompanija kurianti decentralizuotą (arba iš dalies decentralizuota) ir atvirą platformą (pavyzdžiui, Ethereum – platforma smart kontraktų kūrimui , Filecoin – platforma failų saugojimui ir apsikeitimui, įvairūs privatūs blockchain sprendimai, digital identity projektai).  

Noriu pažymėti, kad į web 3.0 įeina ne tik blockchain pagrindu kuriami sprendimai, bet ir įvairios atvirosios sistemos, kurių pagrniduose naudojami kriptografiniai primityvai bei įvairios decentralizacijos schemos…

3. Tokenizacija

Kai verslo atstovai sako, kad jiems reikia blockchain, dažniausiai svarsto tokenizaciją (t.y. blockchain panaudojimas vienai konkrečiai funkcijai – tokeno sukūrimui).

Tokenų būna įvairių (apie tai savo tinklaraštyje jau esu rašęs): utility, security, non-fungible (naudojami konkrečių ir lengvai atskiriamų daiktų tokenizavimui).

Noriu pabrėžti, lengvų, dažnai scaminių ICO laikas jau yra pasibaigęs. ICO sėkmę dažniausiai lemia verslo modelis ir tai, kaip jis įteisinamas. Šiais laikais ICO metu realiai leidžiami vertybiniai popieriai. Tam reikia ne tiek IT specialistų, kiek teisininkų ir rinkodaros profesionalų konsultacijų.

Pavyzdžiui, verslininkas nusipirko žemės sklypą Brazilijojeir dabar – leisdamas tokenus – ieško investuotojų kad galėtų ten pastatyti kotedžus. Žmonių fantazija plati ir tų verslo modelių gali būti labai įvairių.

Visgi, baigdamas noriu pabrėžti, kad atskiros įmonės ar projekto išleisto tokeno įsigijimas negali būti lyginamas su investicija į bitcoin – tai visiškai skirtingos kategorijos. Bitcoin yra vertės matas, lyginamas su JAV doleriu bei auksu. Tokenas – tiesiog konkrečios įmonės pažadas kažką Jums už jį suteikti.

Šias tris blockchain kategorijas planuoju plačiau apžvelgti ateinančiuose tinklaraščio įrašuose.