Pasaulinė tendencija aiški – vis daugiau naujų ICO renkasi vadinamuosius security tokenus.

Taip, juos sunkiau išleisti, bet ateityje jie turi daugiau perspektyvų. Kai kurie užsienio ekspertai  mano, kad daugelio turto klasių nuosavybės teisės bus saugomos remiantis blockchain technologija.

Kai pas mane konsultuotis ateina naujas klientas, dažniausiai klausia, kaip mums išleisti tokenus ir kokią funkciją jiems sugalvoti, kad tai būtų  utility tokenai, bet aš patariu pirmiausia pradėti galvoti apie security tokenus. Kodėl?

Tokenų tipai

Pasaulinėje klasifikacijoje išskiriami trys tokenų tipai:

Securities tokenai – tai iš esmės vertybiniai popieriai, tokie, kaip akcijos, obligacijos ir pan. Jų išleidimą ir valdymą reglamentuoja Centriniai bankai (pavyzdžiui, Lietuva) ar specialios komisijos (pavyzdžiui, JAV).

Utility tokenai – tai tam tikri žetonai, skirti tam tikrai paslaugai tam tikroje platformoje įsigyti. Vienas aiškiausių pavyzdžių – metro žetonas, skirtas tam tikrą kelią nuvažiuoti metro. Arba auksinė narystė kino centre, leidžianti bet kada ateiti pažiūrėti kino filmo.

Services utilities – išskiriama daug rečiau ir taikoma paslaugoms – paprastai tariant,“nusipirkau paslaugų į ateitį“. Kaip pavyzdį galiu pateikti savo išleistus žetonus – JaroCoin, kuriuos įsigijus, ateityje galima gauti mano IT ar blockchain konsultaciją, ar kartu pasitreniruoti Pietų Korėjos kovos meną Won Hwa Do. Vis dėlto, services utilities yra mažai paplitę ir juos dažniausiai priskiriama prie utility tokenų.

Lietuvoje visgi dažniausiai leidžiami security ar utility tokenai.

Iš kur atsirado tokenai?

Vienas pirmųjų ir labai sėkmingas ICO – Ethereum platformos kūrimas. Jo kūrėjai norėjo sukurti „geresnį“ bitcoiną, su galimybe kurti sudėtingus smart contractus, bet tam reikėjo pinigų. Tuo metu jie už vieną bitcoiną pasiūlė 2000 etherių – virtualiosios valiutos, kuria būtų galima naudotis po metų ar kelių. Šiandien už vieną bitcoin galima gauti viso labo tik 12 etherių.  Taigi, investavusieji į Ethereum ICO metu gerai uždirbo.

Po pirmųjų sėkimingų ICO ir kiti pamatė – kad ICO yra labai patrauklus būdas pritraukti pinigų, apeinant bet kokį teisinį reguliavimą. Be to – nereikia atiduoti akcijų, nereikia atiduoti valdymo teisių – tiesiog išleidi žetonus, kurie turi tam tikrą vertę konkrečioje platformoje.

Securities vs Utilities

Problema yra ta, kad yra labai mažai verslų, kuriems iš tikrųjų reikia utilities.

Rinka  išsikreipė. ICO tapo tiesiog patogiausia priemone pritraukti pinigų. Verslai nori leisti utility tokenus vien dėl to, kad išvengtų griežto teisinio reguliavimo.

Verslas taip „apsisunkina“ gyvenimą – turi sugalvoti specialią utility token funkciją, nors už savo paslaugas laisvai galėtų imti eurus, JAV dolerius ar tiesiog kriptovaliutą (pavyzdžiui, bitcoin ar ether)  jei jiems reikalingi programuojami pinigai.

Utility  tokenai labai apsunkina atsiskaitymo procesą: turi būti suintegruota keitykla, kur tokenus keičiame, piniginė, kur matoma, kiek koks adresas turi tokenų,.. Iš esmės turime išsikeisti tik tam, kad čia pat sumokėtume.

Startupai vs Investotojai

Utility tokenai savyje turi užkoduotą problemą – kaip stabilizuoti utility tokeno kainą?

To vis dažniau klausia mano klientai. Tai padaryti labai sunku.

Geras utility yra tada, kai jo kaina daugmaž stabili (pavyzdžiui, euras). Juk nusipirkęs tam tikrą kiekį degalų tikiesi su juo nuvažiuoti, pavyzdžiui, dešimt kilometrų. Dešimt kilometrų šiandien, dešimt kilometrų rytoj ir t.t. Su utility šiandien gali nuvažiuoti dešimt kilometrų, rytoj – penkiolika, o poryt – tik penkis.

Čia yra užkoduota dilema: startupai nori, kad jų paslaugomis naudotųsi, o investuotojai nori bet ko, tik ne stabilaus tokeno. Ilgalaikiai investuotojai tikisi nuoseklaus augimo, kiti kaip tik nori, kad tokenų vertė svyruotų ir būtų galima uždirbti iš spekuliacijų.

Taigi, stabili kaina yra vienas iš probleminių aspektų, su kuriais susiduria utility tokenų leidėjai.

Kitas dalykas yra papildomų investicijų pritraukimas – pasibaigus ICO daugiau tokenų negali būti leidžiama. Todėl į juos ir investuojama, kad jų yra ribotas kiekis ir yra garantijų, kad įkūrėjai “neprispausdins” ateityje trigubai daugiau tokenų,  ir jų vertė ženkliai kristų.Standartiniai smart contractai, kuriuos mes dažniausiai programuojame, to tiesiog neleidžia daryti.

Tradicinio investavimo atveju yra keli investavimo etapai, galima išleisti naują akcijų emisiją, esamiems akcininkams leidus. Tai kuria ir fenomeną, kad per ICO stengiamasi pritraukti kuo daugiau pinigų (su “atsarga” ateičiai), nes pagal veikiančią sistemą daugiau investicijų gali nebebūti.

Visgi šią problemą ateityje teks spręsti.

Mano nuomone, daugelis utility tokenų savo esme yra security tokens, kurie naudoja utility priedangą, vien tam, kad išvengtų reguliacijos.

Kaip atpažinti securities?

Elena Vėgelytė, advokatų kontoros COBALT vyresnioji teisininkė, investuotojams pataria;

„Įsivertinti, kas įsigyjama – vertybinis popierius ar paslauga – abiem atvejais galėtų įsijungti investuotojo vietos teisė ir jos siūloma apsauga. Jei žetonas garantuoja pasyvią grąžą, kuri mokama be aktyvių žetono turėtojo veiksmų, tokiu atveju turimas žetonas yra vertybinis popierius (angl. security token). Pagal naujausius JAV priežiūros institucijos sprendimus, vertybiniu popieriumi gali būti pripažintas ir žetonas, kuri savo esme nėra vertybinis popierius, tačiau žetono platintojo yra reklamuojamas kaip „investicija“ ar pateikiama kita informacija „kodėl žetono vertė augs“, t.y. verta pirkti tam, kad uždirbti pelną iš žetono perleidimo.

Jei jūsų turimas žetonas visgi turi vertybinių popierių požymių, galite kreiptis į Lietuvos banką dėl jūsų, kaip investuotojo teisių pažeidimo.“

Kaip įregistruoti securities Lietuvoje?

Šio tinklaraščio autoriui pateiktame oficialiame Lietuvos banko išaiškinime (2018 06 01) teigiama:

„Security token`ams taikomi vertybinių popierių leidimui taikomi reikalavimai. Tai reiškia, kad prieš pradėdama žetonų platinimą Lietuvoje įmonė turėtų parengti ir paskelbti Lietuvos banko patvirtintą prospektą (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, pavyzdžiui, jeigu įmonės visų siūlomų vertybinių popierių bendra pardavimo vertė valstybėse narėse nesiekia 5 mln. eurų per metus, jeigu vertybiniai popieriai siūlomi tik profesionaliems investuotojams ir kt.).

Tuo atveju, jeigu būtų planuojama žetonų antrinė apyvarta, ji turėtų būti vykdoma Finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatyta tvarka.

Jei įmonė yra Lietuvos banko prižiūrimas finansų rinkos dalyvis, teikiantis finansines paslaugas (pvz. draudimo įmonė, bankas, el. pinigų įstaiga ir t.t.), ji galėtų platinti šiuos žetonus tik finansines paslaugas atskyrusi nuo veiklos, susijusios su virtualiomis valiutomis.“ (Inga Pache)

Mano nuomone, valstybė turi švelninti reikalavimus security tokenams, nes kitaip ši perspektyvi rinka gali žlugti ar pasitraukti į „ofšorą“.

Žinoma, aš pripažįstu poreikį apsaugoti nepatyrusius investuotojus, todėl gali būti taikomi tam tikri apribojimai bei apsaugojimai.

Oficialių šaltinių teigimu šiuo metu Europoje bene geriausiai kriptovaliutas yra sureguliavusi Šveicarija.

Securities tokenai savo savininkams gali suteikti teisę į dividendus, pelno dalį, kai kuriais atvejais – ir tam tikras valdymo teises.

Ką reikia žinoti naujiems ICO?

Valstybės požiūriu, vienos didžiausių grėsmių, kylančių ICO rinkai – tai terorizmo finansavimo ir pinigų plovimo rizikos. Kita vertus, naujiems ICO leidėjams didžiausią riziką keltų per daug griežtas ir detalus valstybės reguliavimas. Todėl, mano nuomone, nauji ICO projektai turi patys imtis atsakomybės ir savireguliacijos ir užtikrinti, kad į juos nebūtų investuojami “nešvarūs” pinigai. Nemažai projektų jau dabar pradėjo taikyti KYC (angl. Know Your Customer: pažink savo klientą) procedūrą ir atsižvelgti į pinigų plovimo direktyvos  AML5 reikalavimus. Ateityje tai daryti turėtų visi.

Dėl KYC procedūros  – mano su partneriais įkurtoje bendrovėje “Blockvis” (https://blockvis.com) šiuo metu kaip tik kuriame platformą, skirtą ICO kompanijoms padėti teisingai techniškai pasiruošti ICO ir kuri turės integraciją su Civic identity platforma sprendžiančią šią problemą.

Šie sugriežtinimai taip pat rodo kryptį, kad susirinkti lėšų per ICO nebebus taip paprasta ir anonimiška ir, mano nuomone, tai yra gerai, nes taip suteikiama daugiau apsaugos investuotojams.

IŠVADOS

1. 1. 1. Savo naujam ICO rinkitės security tokenus. Utility tokenus naudokite tik tais atvejais, jei be jų negalite apsieiti.
   1. 1. Atsakingos valstybės institucijos turi sušvelninti  reikalavimus, keliamus security tokenų ICO, nes – priešingu atveju – sužlugdys šią perspektyvią rinką arba privers jos dalyvius persikelti į „ofšorą“.
   1. 1. Securities tokenams galima suteikti tokias vertes kaip dividendai, pelno dalis, tam tikros valdymo teisės.
   1. Nauji ICO turi įvertinti KYC ir AML5 reikalavimus.