Nesenai aptikau Blue Bridge komentarą apie atviro kodo PĮ, po kurio man kilo abejonių dėl BrueBridge darbuotojų kompetencijos. Štai kodėl.

BlueBridge teiginys: „Didžiosios ir vidutinės Lietuvos organizacijos nenaudoja atvirojo kodo programinės įrangos todėl, kad tai neišvengiamai įtakos nesuderinamumo ir palaikymo problemų atsiradimą.“

Paneigimas. Nesuderinamumo problemos įvyktų ne dėl atviro kodo programų naudojimo, jos jau kyla dėl šiuo metu naudojamų nuosavybinių programų, kurios trukdo ne vien pereiti prie atviro kodo programų, bet ir prie konkurencingų uždaro kodo programų. Pvz., jei vyriausybė norėtų įsigyti kompanijos Apple kompiuterius su MacOSX operacine sistema bei iWork biuro paketu, arba kompanijos Corel biuro paketą Corel WordPerfect Office, suderinamumo problemų kiltų dar daugiau nei pereinant prie atviro kodo programinės įrangos. Tačiau, jei būtų nutarta (ir laikomasi nutarimo), kad LR vyriausybė naudoja tik atviro formato dokumentus bei protokolus, kompanijos galėtų savo nuosavybinę programinę įrangą pritaikyti prie šio reikalavimo. Pavyzdžiui OpenDocument dokumentų formatą naudoja ir atviro kodo, ir nuosavybinių programų gamintojai. Galu gale, bendravimas internete yra prieinamas visiems tik atvirų formatų ir protokolų dėka (TCP/IP, DNS, HTML ir t.t.).

BlueBridge teiginys: „Siekiant turėti sėkmingą atvirojo kodo infrastruktūrą, organizacija turi samdyti specialistus, juos apmokyti ir išlaikyti, o jų kompetencija vis tiek bus ribota, palyginus su ta, kurią turi komercinės programinės įrangos gamintojų partneriai. Be to, organizacija tampa priklausoma nuo vieno ar keleto darbuotojų.“

Paneigimas. Norėdama turėti sėkmingą IT infrastruktūrą (nesvarbu atviro ar uždaro kodo) organizacija turi samdyti specialistus, juos apmokyti ir išlaikyti. Specialistų kainos ir sugebėjimai yra panašaus lygio nepriklausomai nuo technologijų atvirumo. Lietuvoje jau egzistuoja ne viena IT kompanija užsiimanti atviro kodo programinės įrangos aptarnavimu bei kūrimu, neretai kompanijos kuria bei aptarnauja ir atviro ir uždaro kodo programinę įrangą. Be to atviro kodo programų specialistai dažnai būna aukštesnės kvalifikacijos nei uždaro kodo programų specialistai, nes jie yra savo darbo fanatikai. Taip pat norėčiau pažymėti, kad dažnai lietuviškose nuosavybinėse IT kompanijose (tarp jų ir BlueBridge) dirba antro-trečio kurso studentai, kurie vėliau pereina į užsienio kapitalo kompanijas. Tad tokių kompanijų kompetencija irgi esu linkęs suabejoti.

Dar norėčiau pridurti, kad nemažai uždaro kodo programų buvo sukurtos naudojantis atviro kodo įrankiais, tokiais kaip JAVA bei PHP programavimo kalbos, Spring framework, Eclipse bei NetBeans IDE ir t.t. ir pan. Jau nekalbant apie tai, kad LR Seimo, Google, Yahoo, Youtube ir begalė kitų svetainių veikia Linux aplinkoje. Šiuo metu prie atviro kodo programų kūrimo dirba geri ir gerai apmokami specialistai. Žinoma, yra programų, kurios buvo sukurtos pradedančiųjų programuotojų. Bet niekas nesako diegti visas iš eilės programas, visada reikia rinktis tas, kurios yra patikrintos ir naudojamos tūkstančių kitų naudotojų.

Dabar apie priklausomybę nuo vieno specialisto arba kompanijos. Atviras kodas kaip tik ją mažina, nes suteikia galimybę bet kada pasamdyti kitą žmogų arba kompaniją, nuosavybinė PĮ – atvirkščiai – tam trukdo. Čia tik keli pavyzdžiai:

• Svetainė PAVADINIMAS.lt (autorių prašymu adresas nerodomas) turi problemų su svetainės atnaujinimu, nes kažkas pasirašė labai nepalankią sutartį ir dabar vos ne už kiekvienos raidės pakeitimą reikia papildomai mokėti, nors yra žmonių, kurie galėtų patys pataisyti smulkias problemas.
• Valstybinė ligonių kasa turėjo problemų su savo IT ūkio palaikymu, nes iš darbo išėjo pagrindinis IT žmogus, o niekas kitas neišmanė, kas ir kaip padaryta.
• Valstybinė mokesčių inspekcija iki šiol turi suderinamumo problemų mokesčių deklaravimų sistemoje (MacOSX ir Linux naudotojai turi problemų pildydami mokesčių deklaracijas), nes savo laiku buvo pasirinktos dvi nuosavybinės platformos. Viena iš JAV, kita iš Rusijos.

Pastarųjų metu įvykiai parodė, kad ir kompanijos milžinės bankrutuoja, tai verčia susimąstyti netgi apie korporacijos Microsoft stabilumą ir apie tai, kas įvyktų, jeigu šį kompanija bankrutuotų. Kas lopytų Windows skyles?

BlueBridge teiginys: „Atvirojo kodo programinės įrangos sprendimai daugiau tinka entuziastams ir namų vartotojams. Komercinės programinės įrangos gamintojai yra suinteresuoti tikslingu produktų vystymu, aukšto lygio programinės įrangos palaikymu ir suderinamumu. O tai ir yra svarbu verslo įmonėms bei valstybinėms organizacijoms.“

Paneigimas. Tokios komercinės kompanijos kaip IBM, Google bei Sun Microsystems jau seniai suprato atviro kodo licencijavimo modelio teikiamą naudą. Jos yra suinteresuotos geriausia savo produktų kokybe ir kokybiškų paslaugų teikimų klientams. Tai jiems suteikia galimybę iš tikro integruoti savo sistemas su kitų kompanijų sistemomis, nes suderinamumą garantuoja protokolų ir formatų atvirumas. Kas liečia palaikymo, daugumos atviro kodo kompanijų (pvz. RedHat) pagrindinis verslo modelis yra palaikymas. Lietuvoje irgi yra kompanijų ir specialistų kurie gali teikti tiek serverių, tiek ir darbastalio atviro kodo programinės įrangos palaikymą bei aptarnavimą.

Pabaigai

Man atrodo, kad kai kurios lietuviškos įmonės tiesiog nelabai išmano atviro kodo licencijavimą ir bijo, kad tai gali pakenkti jų verslui. Tačiau jos galėtų sekti užsienio kompanijų pavyzdžiu ir gerinti savo teikiamų paslaugų kokybę. Manau, būtų naudinga rengti seminarus/mokymus apie atviro kodo licencijavimą ir jo teikiamą naudą. Įdomu, kiek organizacijų norėtų sudalyvauti tokiame seminare bei sumokėti už konsultacijas? Mano manymu BlueBridge turėtų būti pirmoji sąraše, jeigu nenori ir toliau juokinti IT specialistų savo nekompetentingais įrašais kompanijos svetainėje.