Bitcoinas yra kitoks.

Ankstesniuose įrašuose rašiau, kad dauguma ICO kuria savo tokenus, norėdami, kad juose būtų kažkokia utility prasmė, bet – mano nuomone, daugelis startuolių turėtų naudoti security tokenus. Aš tikiu kad ir security tokenams galima sugalvoti daugiau inovatyvių panaudojimo būdų negu tiesiog  balsavimo teisės ar teisės į dividendus. Kitame įraše nagrinėjau, kad yra tokenų, kuriems prasminga būti utility. Pavyzdžiui, tokie tokenai, kurie reikalingi pačiam tinklui veikti. Ethereum tinkle norėdamas, kad tavo smart contractas veiktų, turi sumokėti už vadinamąsias „dujas“ – to protingo kontrakto (mini programos veikiančios blockchaine) vykdymą. Tai yra, jei mano klientas siunčia JaroCoin man į blockchain kalendorių jis turi sumokėti etherį už transakciją. Ir tai yra etherio prasmė: jis saugo tinklą, kad jo „neužšiukšlintų“ (pvz. nerašytų bot’ų kurie tukstančiais tranzakcijų užkimša blokus ir tinklas tampa nenaudotinas). Taigi, transakcijos apmokestinimas leidžia apsaugoti tinklą.

Kiti utility tokenai remiasi įvairaus tipo pažadais: pažadu, kad mes suteiksime už tokenus paslaugą, kad priimsime juos kaip „pinigus“, kad suteiksime nuolaidų ir pan. ICO utility tokenus naudoja pritraukti investuotojų, kuriems žada, kad tokeno vertė augs, tada kuria ekonominius modelius, kad ji augtų ir taip toliau.

Bitcoinas yra kitoks. Jis nieko niekam nežada.

Jei etheris turi kažkokią vertę ir yra reikalingas, kad tinklas sklandžiai veiktų, tai bitcoin tinkle egzistuoja teoretinė galimybė vykdyti transakcijas veltui. 2013 metais, kai aš už tris šokoladukus gavau savo pirmuosius bitcoinus,  ta transakcija buvo nemokama. Mano draugas, kuris man persiuntė bitcoinus, nieko niekam už tai nesumokėjo. Iš esmės bitcoinas tinkle neturi utility prasmės.

Bitcoinas pat savaime yra tikslas. Jis yra prekė. Jis yra vertės saugykla (angl. store of value) – labai artima auksui. Ir tai yra bitcoino grožis. Nėra jokio žmogaus, kuris galėtų kontroliuoti bitcoiną, nėra jokios institucijos, kuri kontroliuoja bitcoiną. Tai, kad Satoshi Nakamoto dingo, kai kam atrodo labai baisu, nes mes nežinome, kas iš tikrųjų sukūrė bitcoiną – bet mes juk nežinome ir to, kas tiksliai sukūrė ratą, bet tai mums netrukdo naudotis nuostabia koncepcija. Atvirkščiai, aš manau, kad tai jog Satoshi Nakamoto dingo, yra didžiulė dovana bitcoinui. Taip jis tapo iš tikro decentralizuotas ir niekieno nevaldomas. Bendra žmonijos nuosavybė.

Bitcoino visas grožis, kad niekas negali kontroliuoti bitcoino, niekas niekam nėra skolingas, niekas neatsakingas už bitcoiną.

Bitcoinas – panašiai kaip auksas – turi tiek vertės, kiek mes patys į jį įdedame.